Reklama...reklama...reklama.
Mes joje gyvename, mes ja gyvename, mes iš jos gyvename. Keikiame, stebimės, šypsomės žiūrėdami, tačiau mūsų gyvenimas be jos neįsivaizduojamas. Net vaikai darželyje žaidžia žaidimus, kurių veiksmas prasidėjo televizijos ekrane tarpe tarp laidų ar animacinių filmukų. Vaikų dainelės, suaugusiųjų "bajeriai" - dažnai "nugriebiami" iš mus kaip voratinklį aprazgiusios reklamos.
Bjauri tiesa, bet mes neįsivazduojame savo dienos be reklamos, nes pasaulis būtų tiesiogine ta žodžio prasme tuščias- pastatų sienos, keliai, parduotuvių vitrinos... visur mus supa reklama...net ryte prabudus ir pažvelgus pro langą prieš akis iškyla akį rėžiantys reklamos stendai, o per radiją skamba giesmės apie pačias geriausias prekes bei paslaugas...
Kad ir kaip besistengtumėme išgyvendinti tą įkyrų žodį iš R raidės iš savo gyvenimo, dažnai suprantame, jog mes patys esame lyg reklaminiai tam tikrų prekinių ženklų ar maisto produktų ženklai... "Aš naudoju tik "Nivea" kosmetiką...", "O aš geriu tik "Mū" pieną'..."...bet mano vaikas vaikšto tik su "Ecco" batais.
Įdomiai reklamuojame ir save. Iš reklamos mokomės įtaigumo, originalumo, įkyrumo, naujovių ir, deja, kvailumo, naivumo. Tokie mes, persisunkę reklamos, esame. Tačiau negalima vienareikšmiškai sakyti, jog tai blogai ar gerai. Nes taip tiesiog yra. Reklama- mūsų gyvenimo dalis- tokia pati, kaip ir maistas, drabužiai. Tai, netgi galima pasakyti, - mūsų gyvenimo būdas.
Ką daryti? Nepersismelkti vienos rūšies gyvenimo papildų, atakuojančių mus kiekviename gyvenimo posūky.
Klystu? ...bet juk taip ir yra :)
Skaičiau ir įsivaizdavau persotintas reklamomis mūsų gatves. Ypač jos klaikiai atrodo žiemą... paaštrina tą niūrią aplinką. Arba darko gamtovaizdį.
AtsakytiPanaikintiKą jau padarysi, tam reklamos ir sukurtos, kad mus pritrauktų:) O mum juk patinka būti tiems apsikrovusiems galybe daiktų ir džiaugtis jų "kokybišku" vardu..
Prieštaraučiau teiginiui, kad "mes neįsivazduojame savo dienos be reklamos, nes pasaulis būtų tiesiogine ta žodžio prasme tuščias". Man atrodo, kad kaip tik, jei nebūtų visų tų nenatūraliai spalvotų, kartais trukdančių susikaupti, akį patraukiančių ir rėžiančių reklamų, mes atsigręžtume ir pamatytume tai, ko, atrodo, pasigendam ar nepastebim: kaip skaisčiai šviečia saulė, koks šviesus dangus būna naktį, kaip meiliai susikabinusi klibinkščiuoja senolių porelė.
AtsakytiPanaikintiMan, asmeniškai, labai dažnai norisi pabėgti nuo, anot Natalijos, reklamomis persotintų gatvių. Todėl, jei neturiu knygos, važiuodama transportu užsimerkiu, nes nuo įvairių raidžių ir spalvų ima skaudėti akis.
aišku, kad daugeliu atvejų reklama vargina, erzina, nervina, klaidina, gadina miesto vaizdą ir gamtos peizažą, užkemša pašto dėžutę...
AtsakytiPanaikintitikrai jos yra per daug, bet nesutikčiau su mintim jos visai atsisakyti, ar radikaliai sumažinti. Juk reklama ir informuoja ir apsispręsti padeda, ir prajuokina ir sudomina... manau, reklama pati iš esmės nėra blogis, bet žinoma yra daug netinkamos reklamos skatinančios besaikį vartojimą, prekių ženklų garbinimą. Yra ir reklamos netinkamoj vietoj (juk erzina važiuojant automobiliu matyti vidury laukų pastatytus stendus), ir netinkamu laiku (manau ne vieną yra pažadinęs telefono skambutis tesiūlantis naują mokėjimo planą). visgi piktnaudžiavimo išvengti bet kokioje srityje sunku, bet nejaugi tikrai norėtumėt gyventi be jokių reklamų?