Apie moteris, italus ir reklamą

Kokios būna moterys? "Visokios," - pasakysite. "Šelmiškos ir kuklios, namisėdos ir vakarėlių liūtės, patrauklios ir atgrasios, karjeristės ir namų bitelės, valiūkiškos ir brandžios...". Priklausomai nuo nuotaikos, aplinkos ar metų laiko, ir dar begalybės kitų veiksnių, kurių jos pačios nežino.

O kokios būna moterys reklamoje? Šįkart variantų mažiau - nesuklysite pasakę, jog didžiausia tikimybė, kad reklamos moteris bus "karšta gražuolė" arba mama - namų šeimininkė. Na, ir gal dar ta, tokia kaip aš ar bet kuri kita, paprasta ir kasdieniška (anot reklamistų, žmonių iš kasdienybės vaizdavimas labai paveikus..).

Dviejų pastarųjų moters įvaizdžių šiandien neanalizuosiu, laikydama, kad jie daro mažiau žalos formuojant visuomenės nuomonę. Užtat norėčiau susitelkti ties tendencija, kuri mane verčia labiausiai nuogąstauti. Moters kaip sekso objekto įvaizdis reklamose.

Kad būtų aiškiau, ką noriu pasakyti, "sutirštinsiu spalvas" ir analizei pasirinksiu šalį, kur reklamoje apnuoginto kūno - apstu. Jei teko nors trumpam pabuvoti Italijoje, tikriausiai ne vienas pastebėjote itin seksualias (ar seksistines?) reklamas televizijoje bei viešose vietose. O aš akimirką jau maniau supratusi vieną iš priežasčių, kodėl italai kur bekeliautų švilpčioja paskui kiekvieną mielą moters sijoną... :)

Žinoma, kartais apnuogintas kūnas reklamoje nepamaišo. Dansu.lt kalba apie veidrodinių neuronų veikimą. Šios ląstelės atsakingos už tai, jog bandome imituoti kitų elgesį. Gražūs kūnai apatinių reklamoje skatina mus galvoti, kad įsigiję produktą ir mes iš varlės atvirsime į princą ar princesę.

Pavyzdžiui, kad ir šitas Dolce Gabbana reklaminis plakatas (http://art8amby.wordpress.com/page/95/) su Italijos futbolo rinktinės žaidėjais...

Užuomina aiški.

Arba Calzedonia "maudymukų" reklama su Gisele Bundchen (šaltinis http://millionnews.info/?page=lingerie).

O kas nenorėtų su šiuo maudymosi kostiumėliu atrodyti kaip ji?..

Arba tai, ką matome kūno losjono reklamoje.

Bendražmogiškas noras būti gražiems (ir pritraukti priešingą lytį) čia daug ką paaiškina. Na, bent jau motyvas reklamai yra.

Bet Italijoje lengva pastebėti vieną tendenciją - daugumoje reklamų moters kūnas sudaiktinamas be jokios priežasties. Kitaip tariant, neturi nieko bendra su produktu. Moters kūno paskirtis tokiose reklamose – atkreipti dėmesį ir "papuošti“ produktą. Nė menkos užuominos, kad ta apsinuoginusi mergelė dar turi kažkokią papildomą (pavyzdžiui, asmenybės) "funkciją".

Jūsų teismui - keletas tokių reklaminių klipukų. Atkreipkite dėmesį, kad tai telefono operatoriaus reklama.

Kartais apskritai kyla klausimas: produktą jie parduoda ar moterį?

Arba dar - silikono reklama. Vienas iš komentatorių apie ją išsireiškė: "Jau nusipirkau keturias pakuotes, bet merginos dar negavau".



Keletas itališkų pavyzdžių, žinoma, tėra menkas parodomasis ekskursas po europines reklamų tendencijas, bet mano rašinėlio esmė tikriausiai aiški.

Mane domina šis (bet kuriai šaliai tinkantis) klausimas: juk reklama ir žiniasklaida negalėtų perteikti kažkokių išgalvotų, neegzistuojančių įvaizdžių (jie niekam nerūpėtų). Reklama, ko gero, orientuojasi į visuomenėje nusistovėjusias normas, stereotipus, atspindi socialinę aplinką. Tuomet išeina, kad seksualus moters įvaizdis yra visuomenės pagimdytas ir reklamos tik panaudotas? O gal, priešingai, tai žiniasklaida ir reklama įtakoja visuomenės požiūrį į moterį?

Tikriausiai, kol nebus išsiaiškinta, kas atsirado pirmiau - višta ar kiaušinis - šis klausimas taip ir liks neatsakytas.

Tiems, ką domina "sex sells" ir lyčių stereotipai reklamoje, siūlau keletą idėjų skaitiniams:

www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=15620
www.balsas.lt/naujiena/375503/dansu-lt-ar-seksas-parduoda/1
www.balsas.lt/naujiena/506356/irodymai-kad-seksas-parduoda-foto#13580
incorpore.blogas.lt/ziniasklaida-stereotipu-kalve-74.html
www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=IM-PRESS&reference=20080901STO35671&language=LT
reklamosauka.blogas.lt/ka-parduoda-seksas-2.html
www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=16475075

Madam Žiaurioji mokytoja reklama

Pagalvojau. Apie visus tuos žiaurumus, šiurpumus ir baisumus. Čia kaip mokykloj, kiek turėjom griežtų, piktų, irzlių, bet GERŲ mokytojų, kuriuos galiausiai pripažinom padėjusiais atsirasti, kur dabar esam. Ir kiek buvo mums milijoną kartų kartojusių dalykus, kurių mes vis dar negalim prisiminti. Tikėtina, kad niekada ir nebeprisiminsim. Ir kol nesielgi , kaip būtų geriausia bent jau tave supantiems žmonėms, tol esi mokinys. O socialinė reklama yra mūsų mokytoja. O dabar vėl prisiminkim savo mokytojus.
Mes turim savo mentalitetą ir užtai esam lietuviai, o ne amerikiečiai. Ir kuriam tai, kas tinka mum. Aišku, visada ir visur yra tokių, kuriem svetima kultūra labiau priimtinesnė. Aišku, nieko blogo gerus dalykus PRITAIKYT savoms galvoms.

Aš asmeniškai atvirai pasakysiu, kad mane LABAI retai išvis kas nors paveikia. Arba paveikia pusvalandžiui. Ir aš nekurčiau socialinių reklamų, nes žinau, kad yra tokių žmonių kaip aš, kurių jokios vinys, jokios krentančios mergaitės nepasuks į kitą pusę.

Todėl aš gerbiu tuos, kurie kaip tik gali, bando net mus pačiupt už kalnieriaus ir bent kiek papurtyt. Bando, pamiršdami piktus komentarus, neigiamus, kritiškus vertinimus, lyginimus, amžiną buvimą kažko "geresnio" šešėly. Bando vardan savų ir svetimų plaučių, širdžių, visų mažų ir didesnių vaikučių ir vaikų. Ir net vardan tų pačių, besikalančių vinis į savo karstą ir tų, kurie savo valia skraido pro priekinius ar užpakalinius mašinos langus.

O jei būtų mano valia, spręst mūsų lietuviškų socialinių reklamų likimą, apeičiau bent jau laiptinės kaimynus ir paklausčiau, ar jie tokią prisimena. Ir dėčiau pliusiukus ir minusus. Kada jau man širdis sakytų - sustočiau, palyginčiau, ko daugiau pridėjau ir vat tada pagalvočiau. Jei atsimeni, tas 30 kitų nelaimės "ekranizuotų" sekundžių, kurios galbūt "atkalbės" tave nuo savos nelaimės, tada nesvarbu, kokia "kalba" jos kalbėjo. Svarbu, kad kažkam pavyko su mum susikalbėt.
Juk pagrindinė komunikacijos užduotis - kad pranešimas pasiektų savo tikslą. Tikslą, sukelt troškiamą, įsivaizduojamą efektą.

Banalu, bet....apie reklamos pinkles

Ieškodama idėjų šio blogo įrašams susipažinau su daugybe straipsnių ir video internete apie gerą reklamą, blogą reklamą, linksmą reklamą, liūdną reklamą, amoralią reklamą, moralią reklamą ir išviso bendrai apie reklamą. Bet man daugiau minčių kilo ne apie reklamą, o apie žmones. Apie kvailus žmones, protingus žmones, linksmus, liūdnus, skeptiškus, patiklius, kritškus, sarkastiškus ir visokius kitokius žmones. Pagrindinis reklamos taikinys be jokios abejonės yra žmogus, ir būtų kvaila manyti, kad tai yra kvailas ar patiklus žmogus. Šiuolaikinė reklama taikosi net į protingus ir aštrios reakcijos žmones. Ir ne tik kad taikosi, o net gi pataiko. Pastarieji įvardija reklamą ne kaip kvailą įrankį prekėms ar paslaugoms parduoti, žodžiu „išvilioti litą iš kišenės“, o kaip informacinius projektus, kurie padeda reguliuoti rinką ir kainas, suteikia reikiamų žinių apie tai, ką „esant poreikiui“ reikėtų rinktis ir suteikia galimybę palyginti skirtingus sprendimo atvejus. Taip, neprieštarauju, iš reklamos sužinom nemažai, bet... ar visos reklamos yra vertingos? Aišku, kad ne. Daugelis yra kvailos, mulkina žmones ir taip toliau, tačiau manau, kad reklama yra tik tiek kvaila, kiek žmogus ja tiki. Žmonės dažnai tiki ir tikėjo dalykais, kurie tikrai ne visad yra „teisingi“, tačiau reklama, o tiksliau jos kurėjai, sugeba pergudrauti eilinį pilietį, kuris tenori sutaupyti ar gauti naudos. Tam, kad iliustruočiau savo mintį, pateiksiu nuorodą į įrašą, kuris paremtas profesionalo  tyrimu. Paskaitykit, pažiūrėkit, manau ne vienas atpažinsit save. O tada pabandykit atsakyti į klausimą- kodėl? Kad ir kiek protingais save laikytume, reklama yra protingesnė.... Kodėl?...

http://www.dansu.lt/2010/08/03/kada-ir-kodel-elgiames-neracionaliai-bei-kaip-to-isvengti-ii-dalis/

 

Reklama...reklama..reklama...

Reklama...reklama...reklama.
Mes joje gyvename, mes ja gyvename, mes iš jos gyvename. Keikiame, stebimės, šypsomės žiūrėdami, tačiau mūsų gyvenimas be jos neįsivaizduojamas. Net vaikai darželyje žaidžia žaidimus, kurių veiksmas prasidėjo televizijos ekrane tarpe tarp laidų ar animacinių filmukų. Vaikų dainelės, suaugusiųjų "bajeriai" - dažnai "nugriebiami" iš mus kaip voratinklį aprazgiusios reklamos.
Bjauri tiesa, bet mes neįsivazduojame savo dienos be reklamos, nes pasaulis būtų tiesiogine ta žodžio prasme tuščias- pastatų sienos, keliai, parduotuvių vitrinos... visur mus supa reklama...net ryte prabudus ir pažvelgus pro langą prieš akis iškyla akį rėžiantys reklamos stendai, o per radiją skamba giesmės apie pačias geriausias prekes bei paslaugas...
Kad ir kaip besistengtumėme išgyvendinti tą įkyrų žodį iš R raidės iš savo gyvenimo, dažnai suprantame, jog mes patys esame lyg reklaminiai tam tikrų prekinių ženklų ar maisto produktų ženklai... "Aš naudoju tik "Nivea" kosmetiką...", "O aš geriu tik "Mū" pieną'..."...bet mano vaikas vaikšto tik su "Ecco" batais.
Įdomiai reklamuojame ir save. Iš reklamos mokomės įtaigumo, originalumo, įkyrumo, naujovių ir, deja, kvailumo, naivumo. Tokie mes, persisunkę reklamos, esame. Tačiau negalima vienareikšmiškai sakyti, jog tai blogai ar gerai. Nes taip tiesiog yra. Reklama- mūsų gyvenimo dalis- tokia pati, kaip ir maistas, drabužiai. Tai, netgi galima pasakyti, - mūsų gyvenimo būdas.
Ką daryti? Nepersismelkti vienos rūšies gyvenimo papildų, atakuojančių mus kiekviename gyvenimo posūky.
Klystu? ...bet juk taip ir yra :)

Ar dėl vinių karste mestum rūkyti?

Reklama, reklama, reklama...

Reklama mieste, troleibuse, parduotuvėje. Ką jau kalbėti apie televiziją! Net einant į universitetą gaunu sąsiuvinį, kuris, galima teigti, yra ištisa reklama. Šio reiškinio pilna visur.

Kyla klausimas: o kaip su socialine reklama? Asmeniškai, aš jos pasigendu. Žinoma, nereikia ant kiekvienos pakampės ir kiekviename žingsnyje, bet pastaruoju metu tokią retai aptinku. Na, gal ji tiesiog netobulėja. Pamenu, prieš kelis metus ilgokai miestuose kabėjo moters plakatas "tave parduos kaip lėlę" tema. Nieko naujo, tik tas maketėlis. O dabar reklamos šia tema iš viso nematau (būčiau dėkinga, jei radę, praneštumėt ir pataisytumėt). Gal pasiteisino...

Kartą vienas draugas man pasakė: "mažai, bet jau kai sukuria ką nors, tai stipriai". Tada ir aš susimąsčiau ar socialinė reklama tikrai tokia veiksminga. Na, o jei ir veiksminga, tai ar, tam tikrais atvejais, ji nėra per žiauri - mergaitė, skriejati pro priekinį mašinos langą tikrai ne maloniausias vaizdas per TV. O jei tuo metu pietauji (gerai šioj vietoj medikai pataria - valgant neskaityti laikraščių, neklausyti radijo ir nežiūrėti tv)... Statistika rodo, kad ta reklama ęsą padarė poveikį - gale sėdintys ėmė segtis saugos diržus (jei jie tikrai bijo dėl gyvybės, o ne dėl baudos).

Man patinka tabako reklama su vinimis į karstą. Eini sau mieste, trauki dūmą, grožiesi vaizdais ir še tau - plakatas tiesiai prieš tave sako, kad kali vinukus. O kai pamėgini įsivaizduoti tą garsą... Tuk-tuk-tuk... Šiurpoka. Bet gal užkietėjusių rūkorių tai ir neveikia, o tik tokius nerūkančius kaip aš :)

Tačiau sako, kad mūsų reklamos dar pakankamai "švelnios" palyginus su kitų šalių. Radau kelias ir dalinuosi su Jumis. Susidariau savo nuomonę, tačiau leidžiu spręsti patiems - ar mūsų žmones reikia dar labiau sukrėsti, ar pakankamai veiksminga tai, ką turime patys.

Diržai saugo gyvybę (rodyta Lietuvoje)

Diržai saugo gyvybę

Lietuviška - greitis kelyje

Užsienio reklamos - autoavarijos

Rusiška alkoholio antireklama

Australijos alkoholio antireklama

Nevairuok išgėręs

Kiau! ;)