Pagalvojau. Apie visus tuos žiaurumus, šiurpumus ir baisumus. Čia kaip mokykloj, kiek turėjom griežtų, piktų, irzlių, bet GERŲ mokytojų, kuriuos galiausiai pripažinom padėjusiais atsirasti, kur dabar esam. Ir kiek buvo mums milijoną kartų kartojusių dalykus, kurių mes vis dar negalim prisiminti. Tikėtina, kad niekada ir nebeprisiminsim. Ir kol nesielgi , kaip būtų geriausia bent jau tave supantiems žmonėms, tol esi mokinys. O socialinė reklama yra mūsų mokytoja. O dabar vėl prisiminkim savo mokytojus.
Mes turim savo mentalitetą ir užtai esam lietuviai, o ne amerikiečiai. Ir kuriam tai, kas tinka mum. Aišku, visada ir visur yra tokių, kuriem svetima kultūra labiau priimtinesnė. Aišku, nieko blogo gerus dalykus PRITAIKYT savoms galvoms.
Aš asmeniškai atvirai pasakysiu, kad mane LABAI retai išvis kas nors paveikia. Arba paveikia pusvalandžiui. Ir aš nekurčiau socialinių reklamų, nes žinau, kad yra tokių žmonių kaip aš, kurių jokios vinys, jokios krentančios mergaitės nepasuks į kitą pusę.
Todėl aš gerbiu tuos, kurie kaip tik gali, bando net mus pačiupt už kalnieriaus ir bent kiek papurtyt. Bando, pamiršdami piktus komentarus, neigiamus, kritiškus vertinimus, lyginimus, amžiną buvimą kažko "geresnio" šešėly. Bando vardan savų ir svetimų plaučių, širdžių, visų mažų ir didesnių vaikučių ir vaikų. Ir net vardan tų pačių, besikalančių vinis į savo karstą ir tų, kurie savo valia skraido pro priekinius ar užpakalinius mašinos langus.
O jei būtų mano valia, spręst mūsų lietuviškų socialinių reklamų likimą, apeičiau bent jau laiptinės kaimynus ir paklausčiau, ar jie tokią prisimena. Ir dėčiau pliusiukus ir minusus. Kada jau man širdis sakytų - sustočiau, palyginčiau, ko daugiau pridėjau ir vat tada pagalvočiau. Jei atsimeni, tas 30 kitų nelaimės "ekranizuotų" sekundžių, kurios galbūt "atkalbės" tave nuo savos nelaimės, tada nesvarbu, kokia "kalba" jos kalbėjo. Svarbu, kad kažkam pavyko su mum susikalbėt.
Juk pagrindinė komunikacijos užduotis - kad pranešimas pasiektų savo tikslą. Tikslą, sukelt troškiamą, įsivaizduojamą efektą.
Matai, socialinės reklamos esmė ir yra ta, kad ji nenukreipta į kokį nors konkretų produktą ir, pavyzdžiui, nesistengia didinti jo žinomumo, o priešingai, siekia mus apsaugoti nuo tam tikro potencialiai pavojingo poelgio. Todėl ir 'šokiruojantys' vaizdai (jei yra etiški) jai tinka kaip priemonė žmonių dėmesiui sutelkti ir priversti juos įsiminti tam tikrą paprastą, bet paveikią idėją.
AtsakytiPanaikintiO štai reklamuojant kokį nors produktą, 'šokiruojantys' (pavyzdžiui, seksualūs vaizdai) sukelia priešingą poveikį. Dansu.lt aprašo vieną tyrimą. Jo metu nustatyta, kad seksualiose reklamose pasirodžiusius prekės ženklus žiūrovai įsiminė mažiau (http://www.balsas.lt/naujiena/375503/dansu-lt-ar-seksas-parduoda/1). Anot mokslininkų, tai 'vampyrizmo' efektas: kai žiūrovo dėmesys fokusuojamas ties tam tikrais vaizdais, pačiam reklamuojamam prekės ženklui dėmesio skiriama mažiau.
Ką parodo ši paralelė? Nors socialinė ir seksuali reklama yra, pavadinkime, labai skirtingos, tačiau abi sieka atkreipti žiūrovo dėmesį. Vis dėlto socialinei reklamai 'šokiruojantys' vaizdai, ko gero, labiau padeda pasiekti tikslą.
kai galvoju apie tai, kas augina žmogų, brandina jį kaip asmenybę, padeda atsirinkti gera nuo blogo ir pan. prieinu išvados, kad didelę dalį lemia mūsų vaikystėje išgyventas nerimas ir baimės. Manau, tokios baimės gali būti įgijamos ir atsitiktinai, be jokio aiškaus mus sukrėtusio įvykio. Pavyzdžiui,aš vaikystėje labai bijojau didėlės bitės nuotraukos enciklopedijoje, kuri man įkūnijo matyt visą galimą pasaulio grėsmę. Jei socialinė reklama nors vienam vaikui įstrigs taip kaip man tas bitės paveikslėlis, tik su aiškesne žinute, kuri galbūt bus suprasta tik praėjus kažkuriam laikui, ji atliks savo funkciją - pakreips visuomenę tam tikra linkme. Manau, kad auganti karta jau įsiugdys įprotį segėti mašinos diržus, klausinės mamyčių ką reiškia "parduos tave kaip lėlę", galbūt kas antras nešiukšlins gatvėje. Ir tai todėl, kad kai buvo maži pamatė socialinės reklamos sukurtą "bitės paveikslėlį", kuris tiesiog neleidžia likti abejingam ir praneša apie kažką reikšmingo ir didingo. Ačiū už tai, kad socialinė reklama randa būdų kaip mus šokiruoti, ir tikrai tikiu, kad padeda ugdyti sąmoningesnę visuomenę.
AtsakytiPanaikintipuikiai suprantu, kad yra visokių žmonių, visi mes esame skirtingi, tad ir reklama mus paveikia nevienodai...tačiau, kalbant būtent apie socialinę reklamą, aš galvoju, kad žmogus, kuris neigia reklamos įtaką ir poveikį jam, sakosi esąs atsparus, kažkur giliai vistiek užfiksuoja matytą vaizdą, ar išgirstus žodžius..susidelioja juos į tam tikrus "stalčiukus", gal net nesąmoningai..ir, atsiduręs vienoje ar kitoje situacijoje, atsidaro reikiamą "stalčiuką" bei perskaito jame glūdinčią informaciją..o tada, jau sąmoningai nusprendžia, kaip jam elgtis...beje, kalbant apie vaikus, visiškai sutinku su Godos nuomone..juk jie yra tiek pastebesni, tiek smalsesni. Ir jie - mūsų ateitis!..todėl manau, kad socialinės reklamos yra tikrai reikalingos ir naudingos..tikriausiai visi prisimena saugos diržų reklamą su mergaite..gal ne visi segamės juos, bet labai tikiuosi pribręsim...
AtsakytiPanaikintiman nekyla abejonių, ar verta kurti socialinę reklamą. net jei ir žmogus neatsimena konkrečių reklamos siužetų, kiekvienas matome daugybę reklamos pvz prieš rūkymą. Net jei dabar ir sunku sugalvoti 5 matytus tokios reklamos pavyzdžius, keikvienas žinome: matėme jų dešimtis ar net šimtus. Manau, tai kad rūkymas yra blogis, sako vien faktas, jog kažkas skiria tiek dėmesio, laiko, lėšų tokiai reklamai kurti ir platinti. galbūt neprisimename kiekvienos didaktinės minties kaip: "rūkyti = kalti vinis sau į karstą", "rūkydamas kenkia ir aplinkiniams", "nerūkyk, kol jaunas, nes taip ir liksi žemaūgis", etc., bet bendra idėja: RŪKYMAS YRA BLOGIS, manau išlieka atmintyje, pasamonėje ir ją stiprina ne tik pačios originaliausios socialinės reklamos.
AtsakytiPanaikinti